Atliekų tvarkymo kaina daugelyje savivaldybių priklauso nuo to, kiek susidaro mišrių atliekų. Todėl rūšiavimas – ne tik rūpestis gamta, bet ir būdas neleisti augti išlaidoms. Kuo daugiau atliekų išrūšiuojama ir perdirbama, tuo mažiau jų keliauja į sąvartynus ir deginimo įmones.
Išsiaiškinkite, kokie konteineriai yra jūsų kieme ar gatvėje, ir pagal tai susiskirstykite namų šiukšliadėžes. Dažniausiai pakanka trijų–keturių: plastikui ir metalui, popieriui, maisto atliekoms ir mišrioms atliekoms. Stiklą galima kaupti atskirame maišelyje ar dėžėje. Patogiausia rinktis šiukšliadėžes rūšiavimui su keliais skyriais – jos užima mažai vietos.
Daug išrūšiuotų atliekų tampa netinkamos perdirbti, nes popierius sudrėkęs ar suteptas, o plastikas – su maisto likučiais. Popierių laikykite sausai, plastiko pakuotes trumpai praskalaukite, kartono dėžes suplokite – taip konteineryje tilps daugiau.
Geriausia atlieka – ta, kurios nėra. Į parduotuvę neškitės savo krepšį, plastikinius maišelius naudokite kelis kartus, rinkitės prekes su mažiau pakuotės. Užstato ženklu pažymėtus butelius ir skardines grąžinkite į taromatus – taip atgausite užstatą.
Maisto atliekos Lietuvoje renkamos atskirai, o nuo 2025 m. atskirai turi būti rūšiuojama ir tekstilė. Individualių namų gyventojai maisto ir žaliąsias atliekas gali kompostuoti savo sklype, o tekstilę – nešti į specialius konteinerius ar atliekų surinkimo aikšteles.
Pirmosios kelios savaitės gali atrodyti neįprastos, bet vėliau rūšiavimas tampa savaime suprantamu įpročiu. Svarbiausia – kad šiukšliadėžės būtų patogioje vietoje ir aiškiai pažymėtos. Ką į kurį konteinerį mesti, rasite mūsų atliekų rūšiavimo gide.
